palaidoji

palaidóji sf. emph. 1. tarpuvaldis, suirutė: Užėjo palaidóji, mano vyrą ir nušavo kaži kas Skdv. 2. didelė laisvė, nevaržymas, netvarka: Kitąkart su girioms buvo palaidóji – galėjai ganyti, kur norėjai Gr. Dabar kai palaidóji, tai kur papuola, tę važiuo[ja] Erž.